2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienis

Rašalinis mėšlagrybis - Coprinus atramentarius









Šeima: Pievagrybiniai » Gentis: Mėšlagrybis »» Rašalinis mėšlagrybis išsiskiria pilkos spalvos kiaušiniška kepurėle, senesnių grybų parastai kepurėlės kraštai yra apšiurę bei ištrupėję.

Kepurėlė: 3-8 cm. skersmens, iš pradžių kiaušiniška, vėliau varpeliška. Luobelė išilgai rievėta, kraštuose susiraukšlėjusi, tamsesnis vidurys apžėlęs daugybe smulkių žvynelių. Spalva įvairuose nuo šviesiai pilkos, pelenų spalvos iki pilkai rudos, paprastai kepurėles vidurys tamsesnis. Senesnio grybo kepurėlės kraštai sutrūkinėję ir užsilenkę į viršų.

Lakšteliai: tankūs, jaunų grybų balti, arba tamsiai pilki, senesnių rudi, o visai senų juodi ir galiausiai kartu su kepurėlės trama virsta juoda mase.

Kotas: 5-15 cm ilgio ir 0,5-1,5 cm storio, cilindriškas arba į viršų smailėjantis, pagrindas gumbiškai sutorėjęs, aksomiškai blizgantis, jaunų baltas, vėliau pilkas. Jaunas grybas turi laisvai nukrentantį žiedą, kurio ant senesnių grybų paprastai jau nebūna.

Trama (mėsa): balta arba šviesiai pilka, trapi, beveik bekvapė, švelnaus skonio.

Augimas: Auga gegužės - lapkrižio mėnesiais, krūmynuose, pakelėse, laukuose, soduose, parkuose ir šalikelėse, taip pat dažnai ant kelmų. Paprastai auga po kelis, kartais net labai didelėmis grupėmis, mėgsta gerą žemę, dažnai atrandamas ant perpuvusio mėšlo ar papuvusios lapuočių medienos.

Niam niam (vartojimas): valgomi tik jauni grybai.

Tačiau šio grybo negalima valgyti, vartojant alkoholį. Dėl grybuose esamo koprino, kuris būna nuodingas, vartojant kartu su alkoholiu. Patariama mažiausiai dvi dienas prieš valgant šį grybą ir po to nevartoti alkoholinių gėrimų, priešingu atveju gali pasireikšti apsinuodijimo simptomai: galvos svaigimas, aukšta temperatūra, kvėpavimo sutrikimai, kartais net ir vėmimas bei širdies negalavimai.

Kaip atpažinti (pagrindiniai grybo požymiai): kepurėlė varpelio formos, žvynuota, kepurėlės lakšteliai nepriaugę prie koto, dažniausia spalva pilka (spalva nevienoda, iš pradžių kepurėlė kiaušiniška, vėliau varpeliška; išilgai rievėta; spalva nuo šviesiai pilkos, pelenų spalvos iki pilkai rudos, paprastai kepurėles vidurys tamsesnis), kotas pilnaviduris, plonas (į viršų smailėjantis, pagrindas gumbiškai sutorėjęs, jaunų baltas, vėliau pilkas, augant koto žiedas greitai nukrenta), kotas turi žiedą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.