Vaistinė gelsvė

Paplitimas. Daugiametis 100-200cm aukščio kvapus žolinis augalas. Atsparus šalčiams. Šviesomėgis. Maistinis, prieskoninis, vaistinis augalas.

Auginama soduose, daržuose. Savaime auga kaip sulaukėjusi. Reta.

Auginimas. Vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų. Šeimos poreikiams patenkinti užtenka 1-2 krūmų. Paprasčiausia dauginti sėklomis, galima pasidauginti iš subrendusių krūmų. Geriausiai tinka sunkesnės priemolingos dirvos, nedidelis pavėsis. Nemėgsta įmirkstančių dirvų. Žemė giliai sukasama, įterpiama perpuvusio mėšlo. Sėjama pavasarį arba rudenį. Sėklos turi būti tų pačių metų, kadangi antrametės sėklos būna nebedygios.
     Gelsvei sudygus, reikia pasiruošti ravėti, kadangi išdygsta pavasarį sėtos gelsvės pakankamai vėlai ir būna užgožiamos pikžolių. Paliekami stipriausi daigai kas 10 - 15 centimetrų. Tada pradeda augti itin sparčiai ir vasaros viduryje jau galima nuimti pirmąjį lapų derlių. Pirmaisiais metais skinami šoniniai lapai. Sausros metu gelsvę reikėtų palaistyti.
   Kitais metais nuo pat ankstyvo pavasario pasirodo stiprūs jauni lapai, vasaros pradžioje ima augti stiebai. Stiebus reikėtų pašalinti, norint turėti daugiau lapų ir geresnes šaknis. Prieš stiebų augimą nuimamas pirmasis lapų derlius, nupjaunama apie 10 centimetrų aukštyje. Antrasis derlius nuimamas prieš šalnas. Antrųjų metų rudenį gali būti kasamos šaknys, reikia palikti tarp augalų 30 centimetrų atstumus. Vėlesniais metais dalyje šaknų atsiranda mirusios zonos, kurios apsunkina šaknų paruošimą.

Paruošimas. Vaistinei žaliavai kasami gelsvės šakniastiebiai su šaknimis trečiaisiais metais (būtina žinoti, kad prieš žydėjimą augalo šaknys tampa nuodingos ir netinka gydymui). Tinkamiausias laikas šakniastiebiams ir šaknims kasti - spalio mėnuo. Galima kasti ir pavasarį, prieš augalų vegetacijos pradžią. Lapai skinami nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Antraisiais arba trečiaisiais auginimo metais iškasti šakniastiebiai ir šaknys nuvalomi, nuplaunami šaltu vandeniu, stambios šaknys supjaustomos išilgai ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 25-30°C temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava maloniai kvepia. Žaliava laikoma sandarioje skardinėje ar stiklinėje pakuotėje, sausoje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje, kambario temperatūroje. Tinka vartoti 2 metus. Lapai vartojami švieži arba džiovinti. Džiovinama pavėsyje, paskleidus nestoru sluoksniu, kariais pavartant. Išdžiuvę pakuojami į popierinius maišus ir laikomi sausoje patalpoje ant lentynų. 

Galima šaldyti gelsvę tiek vieną, tiek maišant su kitomis prieskoninėmis žolelėmis. Gelsvės lapai ar šaknys malami, maišomi su kitomis sumaltomis prieskoninėmis žolelėmis ir sudedamos į nedidelius indelius, užšaldomos šaldiklyje. Prieš naudojimą indelis palengva atšildomas ir greitai sunaudojamas. Gelsvė tinka maišyti su petražole, krapais, raudonėliu.

Naudojimas. Vaistinės gelsvės šaknų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, naudojama odos pigmentacijai šalinti. Šaknies nuoviru plaunami plaukai, kad jie geriau augtų ir neslinktų. 
Gydant alkoholizmą
❖ Pagelbsti vaistinės gelsvės arbata.

❖ Viena vaistinės gelsvės šaknis ir du kilniojo lauro lapeliai. Abu lapai ir susmulkinta šaknis užpilami 500 ml degtinės, palaikomi tris dienas, o paskui antpilas duodamas po 100 ml alkoholikui, kad sukeltų pasibjaurėjimą degtine (po 30 min. pradeda pykinti ir žmogus pradeda vemti).

Gelsvės nuoviras
❖ Paprastosios kiaulpienės ir vaistinės gelsvės džiovintų šaknų(lygiomis dalimis) nuoviru, įdėjus pagal skonį medaus, gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės.

Nuo peršalimo
❖ Šaukštą susmulkintos vaistinės gelsvės žaliavos užpilti 2 stiklinėmis(400ml) karšto vandens, užvirti, nukaisti ir palaukti 20 min. Perkošti ir gerti 3 kartus per dieną po puodelį.

Arbatos nepatartina gerti esant inkstų uždegimui, inkstų nepakankamumui ir nėščiosioms. 

Europinė pipirlapė

Europinė pipirlapė (lot. Asarum europaeum, angl. Asarabacca, vok. Gewöhnliche Haselwurz) – kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos, pipirlapių (Asarum) genties augalas.

Daugiametis, 4-10 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas, nariuotas, šliaužiantis po lapais, samanomis. Pipirlapės auga ten, kur auga žibuoklės. Kai kurie žmonės netgi supainioja augalų lapus, nes jie tikrai iš pažiūros panašūs ir auga vieni šalia kitų, kartais net persipynę. Lapai pakeitę spalvą išsilaiko iki kito pavasario. Lapai abipus plaukuoti. Augalas kvepia pipirais, ypač stiprus kvapas patrynus lapus.

Žydi balandžio - gegužės mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis, kasami augalams peržydėjus, ir lapai, pjaunami liepos - rugpjūčio mėn.

Paruošimas. Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Asari radix) ir lapai (Asari herba). Šakniastiebiai su šaknimis kasami, augalams peržydėjus (rugsėjį) arba pavasarį (kovą). Iškasti šakniastiebiai nupurtomi, pašalinamos plonos šaknelės. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 50 °C temperatūroje. 

Lapai skinami liepą-rugpjūtį. Džiovinami kaip ir šakniastiebiai. Visa žaliava tinkama vartoti 1 metus.

Naudojimas. Europinė pipirlapė vartojama vėmimui sukelti, nuo kosulio, alkoholizmo (vartojamas su degtine, sukeliamas vėmimas ir pasišlykštėjimas alkoholiu).

 Europinė pipirlapė yra nuodinga, tačiau augalams džiūstant jo kiekis labai sumažėja. Žolės nuoviru gydomos kepenų ligos, epilepsija, isterija. Džiovintos sumaltos pipirlapės šaknys uostomos sukelia vėmimą, todėl augalas vartojamas lėtiniam alkoholizmui gydyti, taip pat esant migrenai, isterijai, padidintam jautrumui. Kaip išorinis vaistas naudojamas gydant nedidelius venų išsiplėtimus, egzemas, sumušimus.

Lietuvoje anksčiau žali pipirlapės lapai buvo vartojami kaip prieskonis vietoje pipirų.

Bulgarų liaudies medicinoje europinės pipirlapės nuoviras rekomenduojamas esant niežams bei pūlingų žaizdų praplovimui.

Receptai su šia vaistažole: 

Alkoholizmui gydyti

• Valgomąjį šaukštą susmulkintų europinės pipirlapės šakniastiebių užpilti stikline (200 ml.) vandens ir virti 10-15 min. ant mažos ugnies. Po to indą su nuoviru šiltai apvynioti ir laikyti 30 min. Atvėsus nuovirą perkošti. Valgomąjį šaukštą nuoviro supilti į stiklinę su degtine ir duoti išgerti. Tokia degtinė sukelia vėmimą ir pasibjaurėjimą ja.
•   Vienas arbatinis šaukštelis europinės pipirlapės ir du šaukšteliai graikiškų riešutų luobelių. Vieną šaukštelį šio mišinio užpilti keturiais litrais vyno ir palaikyti kol prisitrauks. Gerti mažomis dozėmis.

Gydant stipriai sumuštas vietas

• 2 valgomuosius šaukštus džiovintos europinės pipirlapės žolės užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir pavirti 5-6 min. Nukošti, suvilgyti drobę ir dėti ant sumuštų vietų.