Paprastoji poniabudė (žemės taukai) – grybas stebukladarys

    

     

 

  Seniau, pasirodo, buvo tokių pagirių gydymo receptų, kurie labai ilgam „užrišdavo“ gerkles mėgėjams išgerti. Prieš šimtą ir daugiau metų tuos gydymo būdus žinojo beveik visi žiniuoniai bei raganos. Viena iš tų anuomet buvusių nepaprastai veiksmingų (ką byloja istoriniai užrašai) priemonių buvo toks gana retas grybas – rašalinis mėšlagrybis, iš kurio gamino ne tik rašalą, bet ir puikų trunką nuo pagirių. Kas išgerdavo (ar žmona neapsikentusi priversdavo tai padaryti savo vyrelį) to juodo kaip degutas nuoviro, labai ilgam užmiršdavo „arielkos“ skonį.

      Kitas tokiu pat tikslu naudojamas grybas buvo poniabudė. Senosios mūsų medicinos sergėtojai tą grybą sumaišydavo su šeško (siaubingai dvokiančiais) taukais. Mišinį kaitindavo ant nedidelės ugnies, dar įpildami gysločio bei jonažolių nuoviro, ir duodavo išgerti pagirių kankinamam žmogeliui pusę stiklinės. Kitą dieną – dar pusę. Po šių procedūrų organizmas labai ilgai nepakęsdavo net alkoholio kvapo.

Valgyt grybą poniabūdę galima visą, tik odelę galima nulupt. Didžiausia vertė drebučiuose, bet viduriukas skanesnis. Šaldiklyje šaldykit cielus grybus, mes sudedam į maišiukus po vieną, kad patogiau būtų išsiimt. Atšyla ir valgot.

Pasitepus drebučiais tikrai iššviesina veidą ir spuogelius puikiai naikina. 

Poniabudės sultimis merginos ir moterys gali tepti veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalaukite gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgo, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. Sakoma, kad vieno arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių pakanka, kad visą dieną žmogus būtų kupinas energijos, juos naudoja esant bendram organizmo nusilpimui ir nuovargiui. Kur auga šis gamtos stebuklas?
Dažnesnis lapuočių miškuose su derlingu dirvožemiu, auga vasarą ir rudenį, lengviausiai atpažįstamas pagal kvapą- smirda dvėseliena. Maistui ir vaistams vartojami jauni kiaušinio formos ir dydžio vaisiakūniai. Šiais įdomiais ir viską gydančiais grybais prekiaujama turgavietėse, prie kelių ir prašoma tik apie 5 Lt. Vaistai kainuoja brangiau.

Kaip sutvarkyti grybus
Džiovinimas
Džiovinti reikia sveikus, šviežiai surinktus grybus. Rūpestingai juos nuvalyti, nušluostyti drėgna servetėle, tačiau jokiu būdu neplauti vandeniu. Džiovinti 2–3 dienas 40°C temperatūroje. Aukštesnėje grybai pajuos, blogai džius. Džiovintus grybus laikyti tamsaus stiklo stiklainiuose, juos prieš tai pakaitinus orkaitėje. Nelaikykite grybų lininiuose maišeliuose, nes pro audinį  išgaruoja aromatinės medžiagos.
Šaldymas
Šaldykite tik jaunus, tvirtus ir nevandeningus grybus plastikiniuose maišeliuose, minus 18°C temperatūroje. Šaldymo kameroje grybus galima laikyti keletą mėnesių. Druskos tirpale užšaldytus grybus prieš vartojimą atšildykite laikydami pakuotę po tekančiu vandeniu.
Pasterizavimas savo sultyse
Nuvalytus, nuplautus, supjaustytus ir truputį pasūdytus grybus troškinkite savo sultyse, kol išgaruos 1/3 juose esančio vandens. Sudėjus į stiklainius tarp grybų ir dangtelio reikia palikti maždaug 15 mm tarpą. Sandariai uždarytus stiklainius pasterizuoti apie 30 min. puode su verdančiu vandeniu. Po to 24 val. laikyti kambario temperatūroje ir vėl pasterizuoti, iš viso – tris kartus.
Marinavimas
Rūgščiame tirpale grybus pakanka pasterizuoti vieną kartą (rūgšti aplinka yra labai nepalanki mikroorganizmams). Grybus virti tirpale su actu. Populiariausi yra marinuoti ir konservuoti baravykai, raudonviršiai, voveraitės, lepšiukai, žaliuokės, makavykai.
Sūdymas ir rauginimas
Sūdyti bei rauginti grybai – patys sveikiausi. Tai paprasčiausi ir patikimiausi grybų atsargų ruošimo būdai žiemai. Sūdant 1 kg grybų, reikia 150 g druskos. Rauginti geriausia medinėse statinaitėse, moliniuose, emaliuotuose, nehermetiškai uždarytuose induose. Sūdyti ar rauginti grybai būtinai turi būti apsemti skysčiu, kad nesugestų.

Poniabūdės paprastai pradeda augti liepos pradžioje ir dažniau randamas būtent parkuose, pievose, soduose nei miškuose.