Skaičiai ir faktai yra
negailestingi. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių,
Europoje yra pirmoji, o pasaulyje trečioji pagal suvartojamo alkoholio
kiekį. Kas trečiam mirties atvejui įtakos turi alkoholio vartojimas, kas
penktam – rūkymas.
Kas yra alkoholizmas? Visuomenėje priimta jį vadinti priklausomybės
liga, kurią gydo gydytojai narkologai. Vis tik psichofiziologo Genadijus
Šičko sukurtu metodu dirbantis Vasilijus Čepelovas
tvirtina, jog alkoholizmas, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, kaip
antai rūkymas, narkotikai, persivalgymas, yra melagingomis žiniomis
iškreipta sąmonė.
„Visiems, kurie kreipiasi mano pagalbos, užduodu klausimą apie
„sausąjį įstatymą“. Juk vyrauja nuomonė, kad šis įstatymas neturi jokios
naudos.
Mano argumentai yra tokie: štai žmogus nusprendžia nebevartoti
alkoholio – jo nebekankina pagirios, jis nustoja pyktis šeimoje, niekada
nepraleidžia darbo, gerai sutaria su kolegomis. Gerai tai ar blogai?
Akivaizdu, kad laimi visi“, – „sausojo įstatymo“ privalumus pagrindžia
V. Čepelovas.
Na, o kaip atrodo vartojantys alkoholį? Apibūdinimų yra daug ir
įvairių: atsipalaidavę, kvailiojantys, šėliojantys, triukšmaujantys,
nesąmoningi, pikti, agresyvūs. Šį sąrašą galėtume pildyti be pabaigos,
tačiau viena aišku: naudos iš to – jokios.
Legali prekyba narkotinėmis medžiagomis
„Tai yra faktas: 1975 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė,
kad etilo spiritas yra narkotinė medžiaga. Žinant, kad alkoholinių
gėrimų sudėtyje yra etilo spirito, galime teigti, kad pas mus viešai
įteisinta prekyba narkotikais.
Alkoholis veikia taip pat kaip ir narkotinės medžiagos: pašalina
skausmą, sukelia mieguistumą, o didelės dozės apskritai „išjungia“
žmogų“, – aiškina metodininkas V. Čepelovas.
Taip pat skaitykite: Piktnaudžiaujate alkoholiu? Pasižiūrėkite, kaip atrodysite po 20 metų
Apmaudu yra tai, kad alkoholinių gėrimų prekybos verslas yra labai
platus, jame dalyvauja ir valstybinės institucijos. V. Čepelovas yra
įsitikinęs, kad su šia sistema kovoti įmanoma tik vienu būdu: žmonės
turi sąmoningai trokšti atsisakyti svaigalų.
Programa, kuri patenka į žmogaus atmintį iš aplinkos
Anot V. Čepelovo, alkoholizmas – psichologinis sutrikimas, kurį lemia
alkoholio vartojimo užprogramavimas, įprotis vartoti alkoholį, poreikis
ir jo vartojimas. Visuomenėje dažniausiai akcentuojami žalingas įprotis
ir pripratimas vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau visiškai nežinoma
apie užprogramavimą.
Kiekvienas žmogus programuojamas jau nuo pat gimimo: jis mato ir
girdi kaip apie alkoholį, tabaką atsiliepia jo tėvai, giminės,
artimieji. Kiekviena proga, pirmojo dantuko, pirmojo žingsnio, pirmojo
gimtadienio, vėliau ir kitomis progomis, vaikui įsimena užstalėje
švenčiantys tėvai. Vaikai savo tėvus teigiamai vertina be išlygų, tad ir
viską, ką jie daro, priima kaip normą.
Informacija iš ekranų – tiesiai į sąmonę
Dažniausiai ir masinės informacijos priemonės – televizija, filmai,
animacinių filmukų personažai (ypač sovietinių, kurie dabar ir vėl tampa
populiarūs) – svaigalų vartojimą pateikia kaip linksmą, teigiamą
dalyką. O kuo dažniausiai baigiasi pasakos? „Alų midų gėrė...“ Vaikas
negauna alternatyvios, blaivybę skatinančios informacijos. Taip žmogaus
sąmonė nuo vaikystės programuojama, kad gerti, rūkyti yra šaunu, smagu,
malonu.
„Pripažinkite, juk labai dažna situacija, kai pagiriomis sergantis
tėvas savo vaikui aiškina, kodėl jam skauda galvą. Pasirodo, reikia
mažiau gerti ir nemaišyti gėrimų! Užuot pasakęs, kad tas negertų nė
lašo, jis programuoja vaiko sąmonę iškreipiančia informacija“, – sako
metodininkas.
Net ir meniniuose filmuose gausu scenų, kuriose girtuokliaujama,
lėbaujama ir siautėjama. Kaip tokios scenos patenka į filmus? Ne
paslaptis, kad neretai filmus remia pramonininkai, alkoholio gamintojai,
kurie už savo produkcijos reklamą ir sumoka filmų kūrėjams. Vaikai šią
informaciją priima tiesiogiai, jų atmintyje įsirašo programa, kad gerti
alkoholį – neatsiejama gyvenimo dalis.
Dažnai vartoti alkoholį yra ne poreikis, o pripratimas
Augantį vaiką nuolat lydi įvykiai ir šventės, kurių viena pagrindinių
sudėtinių dalių – vaišės. O kokios vaišės be spiritinių gėrimų, vyno,
alaus? Nė neįsivaizduojame nei gimtadienio, nei vestuvių, nei
laidotuvių, nei kalendorinių švenčių be svaigalų. Taigi, įvykių seka
gana aiški: po truputį, palaipsniui priprantama prie to, kad yra gausybė
progų apsisvaiginti.
Taip pat skaitykite: Alkoholio poveikis: kas blaiviam galvoj, girtam ant liežuvio?
Vėliau paauglys pabando išgerti pasislėpęs su draugais, vėliau nebepasislėpęs su tėvais, o tada bet kada, kada tik yra proga.
„Pirmą kartą išgėrus spiritinių gėrimų didžioji dalis jais
apsinuodija, jaučiasi blogai, vemia. Ką tuo metu galvoja žmogus? Na,
matyt, esu jaunas, organizmas nepratęs, reikia išmokti vartoti alkoholį.
Ilgainiui organizmas pripranta prie alkoholio, praranda prigimtinę
gynybinę savybę, geriama daugiau ir dažniau. Dažnai vartoti alkoholį yra
ne poreikis, o pripratimas. Mažos alkoholio dozės sukelia patologinį
sužadinimą“, – sako V. Čepelovas.
Jeigu vartojame alkoholį kas dvi savaites, esame nuolat apgirtę
Pakliuvęs į organizmą alkoholis veikia kaip nuodai: ardo centrinę
nervų sistemą, alina širdies ir kraujagyslių sistemą, žaloja kepenis.
Kraujas perneša alkoholį į ląsteles. Skildami alkoholio produktai
eikvoja vandenį, esantį ląstelėse, todėl pagiriomis jaučiamas troškulys,
skauda galvą, širdį, raumenis.
„Jeigu per pusę valandos išgertume 250 g etilo spirito, rizikuojame
gyvybe, tai yra mirtina žmogui dozė. Vaikui pakaktų 6–30 g. Taurė vyno
ar taurė degtinės, išgerta kartą per vieną dieną, savo nuodijantį
poveikį smegenyse atlieka dvi savaites. Taigi jeigu svaiginamės
alkoholiu pradžioje ir viduryje mėnesio, reiškia visą laiką esame
veikiami alkoholio, mūsų smegenys yra nuolat nuodijamos.
Pažiūrėkite, kiek apsvaigusių paauglių aplinkui, nekalbu apie
suaugusiuosius. Todėl Lietuva ir negali atsitiesti ir sustiprėti. O apie
tai bene prieš šimtą metų kalbėjo ir Vydūnas!“ – aiškina metodininkas.
Lietuvoje ir pasaulyje veikia daugybė narkologinio gydymo centrų.
Deja, praėję gydymo kursą, didžioji dalis grįžta ten, kur pradėjo – prie
girtuoklystės. Taip yra todėl, kad neegzistuoja jokių medikamentų,
kurie gali išgydyti nuo alkoholizmo, narkotikų ar rūkymo.
Kaip sako V. Čepelovas, reikia padėti žmogui pakeisti jo
psichologiją, sąmonę, kad jis taptų blaivininku iš įsitikinimų,
sąmoningai.