2014 m. rugpjūtis 25 d., pirmadienis

Kokios žolelės gali įveikti velnio lašų stiklelį

 Žmo­nių pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio žiau­ria rykš­te pla­ka vos ne vi­są pa­sau­lį. Su al­ko­ho­liu ko­vo­ja­ma įvai­riai. Drau­di­mais. Mo­kes­čiais. Blai­vy­bės vė­lia­vo­mis. Vais­tais. Ko­da­vi­mu. Žo­li­nin­kai prieš al­ko­ho­liz­mą ir­gi iš­trau­kė sa­vo gink­lus – vais­ta­žo­les ir ki­to­kias žo­les. Yra ne­ma­žai re­cep­tų, kaip įveik­ti pri­klau­so­my­bę nuo svai­ga­lų. Ką ga­li ži­no­ti, gal pa­vyks pa­čiam pa­sveik­ti ar ar­ti­mą žmo­gų nuo gir­tuok­lys­tės su­lai­ky­ti. Tru­pu­tį ky­la abe­jo­nių dėl sėk­mės, nes ta pa­ti žo­le­lė skir­tin­gus žmo­nes vei­kia skir­tin­gai. Ta­čiau pa­ban­dy­ti rei­kia, nes ki­taip ne­su­ži­no­si, ar vei­kia. Tuo la­biau, kad dau­ge­lis re­cep­tuo­se mi­ni­mų vais­ta­žo­lių gy­do per­ša­li­mą, ko­su­lį, šir­dies veik­los ar krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mus ir ki­tas li­gas. Tad be bai­mės ga­li­ma pa­ban­dy­ti.
Čiob­re­lis: stik­liu­kui – ne bro­le­lis
Rei­kia su­si­džio­vin­ti čiob­re­lių, pe­ly­nų ir šir­da­žo­lės. Rei­kia im­ti 4 šaukš­te­lius čiob­re­lių ir po vie­ną šaukš­te­lį pe­ly­nų ir šir­da­žo­lės. Mi­ši­nį su­mal­ti ka­va­ma­le. Su­ber­ti į ter­mo­są ir už­pli­ky­ti ver­dan­čiu van­de­niu. Po 2 va­lan­dų jau ga­li­ma ger­ti po 1-2 val­go­muo­sius šaukš­tus 3-4 kar­tus per die­ną pu­sę va­lan­dos prieš val­gį. Taip gy­dy­tis rei­kia 3 mė­ne­sius. Nors re­cep­to kū­rė­jai tvir­ti­na, kad jau po dvie­jų sa­vai­čių at­si­ran­da pa­si­bjau­rė­ji­mas al­ko­ho­liu. Šia­me re­cep­te pir­mu smui­ku gro­ja čiob­re­lis: juk dau­giau­sia mi­ši­ny­je yra šios mums ge­rai ži­no­mos vais­ta­žo­lės. Ga­li bū­ti, kad čiob­re­lis tik­rai yra al­ko­ho­lio prie­šas. Vie­nas pa­žįs­ta­mas pa­sa­ko­jo, jog kar­tą prieš po­bū­vį jau­tė­si tru­pu­tį per­ša­lęs, tad na­muo­se iš­gė­rė stik­li­nę čiob­re­lių ar­ba­tos. Sve­čiuo­se kaip įpras­ta sai­kin­gai pa­si­vai­ši­no. Vos tris sti­liu­kus deg­ti­nės per vi­są va­ka­rą iš­gė­rė. Ta­čiau ry­tą pa­gi­rios gal­vą taip žiau­riai skė­lė, kad žmo­gus pa­si­gai­lė­jo ap­skri­tai al­ko­ho­lio gė­ręs. Šau­nu: krim­to­si, kad gė­rė deg­ti­nės ir ne­kei­kė sa­vęs dėl čiob­re­lių ar­ba­tos stik­li­nės. Čiob­re­lis sa­vo dar­bą pa­da­rė!
Šak­ni­mi už­bur­ta deg­ti­nė
Jei­gu šei­mo­je yra gir­tuok­lė­lis, ku­riam kas­dien rei­kia deg­ti­nės, ga­li­ma pa­ban­dy­ti gy­dy­ti pa­to­bu­lin­ta deg­ti­ne. Tam rei­kia iš­si­kas­ti vais­ti­nės gels­vės šak­nį. Dau­gia­me­tės gels­vės au­gi­na­mos vais­tams ir prie­sko­niams ne vie­no lie­tu­vio dar­že. Bū­na ir su­lau­kė­ju­sių gels­vių. Tad ne­bus var­go šak­nį gau­ti. Tą šak­nį rei­kia smul­kiai su­pjaus­ty­ti ar su­tar­kuo­ti. Suk­rės­ti į stik­lai­nį. Į jį dar įdė­ti 3-4 lau­ro la­pus. Už­pil­ti 0,5 lit­ro deg­ti­nės. Pa­lai­ky­ti 3 pa­ras, kad pri­trauk­tų. Ta­da nu­koš­ti. Ir lyg nie­kur nie­ko įpil­ti sa­vo na­mų žmo­gui, kai jis pa­pra­šo 100 gra­mų kas­die­nei svei­ka­tai tai­sy­ti. Re­cep­to au­to­riai tvir­ti­na, kad po pus­va­lan­džio žmo­gus ap­si­vems. Pa­ma­nys, kad jau atė­jo pa­sku­ti­nio­ji, kad jam ger­ti jau ne­be­ga­li­ma. Pa­sie­kė dug­ną – bus sa­vo sta­ti­nę iš­gė­ręs. Jei­gu dar užeis no­ras ger­ti, te­gul dar 100 gra­mų iš­len­kia. Ir vėl iš­tiks ne­ge­ru­mas. Taip po ke­lių die­nų kan­čių, kai or­ga­niz­mas ne­be­ga­lės priim­ti svai­ga­lų, žmo­gui tu­rė­tų vi­sai pra­pul­ti no­ras ger­ti. Gal žmo­gus su­grįš į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Tik ne­rei­kia pra­si­tar­ti, kad deg­ti­nė bu­vo ty­čia pa­to­bu­lin­ta.
Mo­liū­gų trauk­ti­nė
Ima­me stik­li­nę džio­vin­tų mo­liū­gų sėk­lų. Su­ma­la­me ka­va­ma­le. Su­be­ria­me į bu­te­lį, dar įme­ta­me 2-3 lau­ro la­pus. Už­pi­la­me deg­ti­ne ir sa­vai­tę lai­ko­me, kad pri­trauk­tų. Nu­ko­šia­ma ir duo­da­me tą bu­te­lį al­ko­ho­li­kui. Bū­tų ge­ra,i kad ne vi­są tuoj iš­ger­tų, o per ke­lis kar­tus. Po to bu­te­lio žmo­gui tu­rė­tų ding­ti no­ras svai­gin­tis. Gal? Ka­žin, ar il­gam?
Su­ba­dy­ti obuo­liai
Rei­kia paim­ti 3-4 rūgš­čius obuo­lius. An­ta­ni­nius ar už juos dar rūgš­tes­nius. Į tuos obuo­lius pri­smaigs­ty­ti daug vi­nių ir pa­lai­ky­ti per nak­tį. Ry­tą vi­nis iš­trauk­ti ir iš obuo­lių ir iš jų pa­da­ry­ti sa­lo­tas ar dar ko­kį pa­gi­rių už­kan­dį gir­tuok­liui. Tu­rė­tų praei­ti no­ras: jei­gu ne pa­si­ger­ti, tai bent tą die­ną ne­be­si­no­rės at­si­pa­gi­rio­ti.
Pe­ly­nai, šir­da­žo­lės ir ki­tos žo­lės
Pa­sak liau­dies me­di­kų, nuo al­ko­ho­liz­mo pa­de­da džio­vin­tų pe­ly­nų ir šir­da­žo­lių nuo­vi­ras. Tam ima­ma ly­gio­mis da­lims žo­lių ir pa­ver­da­ma 10-15 mi­nu­čių. Toks nuo­vi­ras ati­ma no­rą ger­ti al­ko­ho­lį.
Pa­sak vais­ta­žo­lių ži­no­vo ir vais­ti­nin­ko Juo­zo Va­si­liaus­ko, nuo al­ko­ho­liz­mo rei­kė­tų gy­dy­tis pe­ly­no ir šir­da­žo­lės už­pi­lu, kur vais­ta­žo­lės ima­mos san­ty­kiu 1:20.
Ga­li­ma iš­vir­ti ir ki­to­kią ar­ba­tą. Tam rei­kės po šaukš­te­lį pe­ly­nų, jo­na­žo­lės ir krau­ja­žo­lės. Pri­dė­ti po pu­sę šaukš­te­lio džio­vin­tų ka­da­gio uo­gų ir aje­ro šak­nų. Vis­ką su­smul­kin­ti ir už­pli­ky­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Šią ar­ba­tą li­go­nis tu­ri iš­ger­ti per kar­tą. Bent jau tą die­ną žmo­gus ne­no­rės ger­ti.
Pa­na­šu, kad šios ar­ba­tos ga­na ne­kal­tos. Nuo jų ne­pa­si­da­ro blo­ga. Tie­siog troš­ku­lį nu­mal­ši­na.
Ži­no­ma žo­li­nin­kė Jad­vy­ga Bal­vo­čiū­tė nuo ža­lin­gų įpro­čių (pri­klau­so­my­bių nuo ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio) par­da­vi­nė­ja žo­le­lių ar­ba­tą Nr. 44. Skel­bia­ma, kad šio­je ar­ba­to­je yra pen­kias­kiau­tės su­kat­žo­lės, dar­ži­nio da­šio ir kar­čio­jo kie­čio žo­lės.
Ber­ži­nių mal­kų kva­pas
Kai kas pa­ta­ria al­ko­ho­li­ką gy­dy­ti kva­pu. Tam rei­kia paim­ti ber­ži­nių mal­kų. Jas api­bars­ty­ti cuk­ru­mi ir už­deg­ti. Įsi­de­gu­sį lau­žą už­ge­sin­ti ir liep­ti gir­tuok­lė­liui pa­kvė­puo­ti dū­mais. Po to tuoj duo­ti iš­ger­ti deg­ti­nės. Tvir­ti­na­ma, kad po to­kios pro­ce­dū­ros praei­na no­ras ger­ti deg­ti­nės. Gal neu­žeis no­ras ger­ti vy­no?!
Bla­kių trauk­ti­nė
In­ter­ne­te pa­vy­ko ras­ti ga­na eg­zo­tiš­ką trauk­ti­nės, gy­dan­čios nuo al­ko­ho­liz­mo, re­cep­tą. Tam rei­kia nuo avie­čių su­rink­ti 30 bla­kių ir jas su­mes­ti į „Tre­jų de­vy­ne­rių“ trauk­ti­nės bu­te­lį. Po ke­lių die­nų nu­koš­ti ir vėl su­pil­ti at­gal į bu­te­lį. Tą bu­te­lį rei­kia pu­siau pa­slėp­ti, kad gir­tuok­lis be var­go jį ras­tų. Nors al­ko­ho­lio ieš­kan­tys žmo­nės svai­ga­lus la­bai grei­tai at­ran­da net la­bai gud­riuo­se vie­to­se pa­slėp­tus. Ma­tyt, ne­la­ba­sis pa­kuž­da į au­sį, kur rei­kia ieš­ko­ti. Tai­gi: bla­kių trauk­ti­nė bus at­ras­ta ir iš­ger­ta. Tvir­ti­na­ma: kas to­kią trauk­ti­nę iš­gers, am­žiams gir­tuok­lys­tės du­ris už­vers.
Kam­ba­ri­niai au­ga­lai
Moks­li­nin­kai se­niai įro­dė, kad žmo­nes vie­naip ar ki­taip vei­kia au­ga­lai. Vi­sur: miš­ke, so­de, kie­me, kam­ba­ry­je. Kam­ba­ri­nių au­ga­lų ži­no­vai tvir­ti­na, jog drau­gys­tė su kai ku­riais kam­ba­ri­niais au­ga­lais ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti po­trau­kio al­ko­ho­liui.
Auk­sas­pal­vis skin­da­pas, dar ki­taip va­di­na­mas vel­nio ge­be­ne, tu­rė­tų aug­ti mie­ga­ma­ja­me, ku­ria­me mie­ga žmo­gus, tu­rin­tis pri­klau­so­my­bę nuo svai­ga­lų. Mat skin­da­pas su­ge­ba su­rink­ti iš oro ter­ša­lus. Tad į sa­ve su­trau­kia ir mie­gan­čio žmo­gaus iš­kve­pia­mus al­ko­ho­lio ga­rus. Sa­vo­tiš­kai žmo­gų iš­blai­vi­na. Ta­čiau skin­da­po ne­tu­rė­tų bū­ti kam­ba­ry­je, ku­ria­me vyks­ta po­bū­vis. Mat au­ga­las ga­li 2-3 kar­tus pa­di­din­ti al­ko­ho­lio po­vei­kį. Bus ne­gra­žu: pa­si­gers sve­čiai nuo ma­žų do­zių be lai­ko.
Pa­ta­ria­ma kam­ba­ry­je au­gin­ti oleand­rus. Jų kai­my­nys­tė pa­de­da at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės ne tik nuo al­ko­ho­lio, bet ir nuo ni­ko­ti­no.
Opun­ci­jos ir­gi la­bai nau­din­gos. Jos va­lo kam­ba­rių orą, gry­ni­na na­mų gy­ven­to­jų min­tis ir jaus­mus. Taip veik­da­mos ma­ži­na po­rei­kį ger­ti svai­ga­lus. Ge­rai, kai kam­ba­ry­je au­ga vie­na, o ke­lios opun­ci­jos. Ta­da joms leng­viau įveik­ti na­mų ne­ge­ro­ves.
Iš­va­da
Bū­tų ge­rai, kad bent vie­na ar­ba­ta, ar au­ga­las bent vie­nam pa­dė­tų iš­bris­ti iš pri­klau­so­my­bės pel­kės. Bū­ti­na są­ly­ga: žmo­gus pa­ts tu­ri no­rė­ti iš­blai­vė­ti. To­dėl iš pa­sa­lų ko­kio­mis nors trauk­ti­nė­mis, bur­tais var­gu ar įma­no­ma žmo­gų at­pra­tin­ti nuo al­ko­ho­lio. Kai žmo­gus pa­si­ryš pa­ts ženg­ti ryž­tin­gą žings­nį, su­kaups va­lią ar pa­pra­šys ar­ti­mų­jų bei gy­dy­to­jų pa­gal­bos, ta­da gal ne tik ar­ba­ta, bet ty­ras šal­ti­nio van­duo ga­lės sėk­min­gai pa­keis­ti deg­ti­nę.
Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

2013 m. spalis 22 d., antradienis

Dominika Balčiūnė. Gamtos paslaptys

Užkietėjusiam girtuokliui reikia surinkti nuo aviečių 30 blakių, sumerkti į butelį „Trejų devynerių“ ir paskui nukošti. Tas, kuris tai išgers, alkoholio daugiau nebenorės.

Pradedančiajam pakaks pataisų užpiltinės.

 MIŠINYS NUO PARAZITŲ
Vienam žmogui paimkite po šaukštą pelynų, bitkrėslių (šių vartokite labai atsargiai, nes galima apsinuodyti), maltų gvazdikėlių ir medaus (jo galima ir daugiau). Išminkykite, pasigaminkite nedidelius tabletės dydžio rutuliukus ir kiekvieną rytą tuščiu skrandžiu bei kiekvieną vakarą prieš miegą suvalgykite po vieną. Iki nebeliks. Padarykite po tokį mišinį visiems šeimos nariams


Pataisas šarkakojis (Lycopodium clavatum)

Liaudiški pavadinimai: šarkažolė, žarnėdis, raganžolė, vaistinis pataisas, žemės siera, velnio kanopa. Šis belapis augalas primena vieną samanų rūšį, 100-150 cm ilgio stiebas su minkštais spygliškais ūgliais driekiasi žeme. Rugpjūtį šie ūgliai išleidžia 10-15 cm aukščio šakeles su burbuolėmis, kuriose susidaro gelsvų žiedadulkių, dar vdinamų šarkakojų miltais, raganos miltais arba pataisų sporomis. Pataisai šarkakojai renkami nuo balandžio visą vasarą iki spalio, pataisų sporos - rugsėjį. Jie veši 700 m virš jūros lygio spygliuočių miškose, tačiau plinta ir nekalkingose, dažniausiai smėlingose šaurinių kalnų šlaitų, miškų nuokalnių arba pakraščių dirvose.

2013 m. rugsėjis 13 d., penktadienis

Augalai, padedantys atsikratyti žalingų įpročių

Nuo senų laikų buvo manoma, kad įvairias priklausomybes gali padėti įveikti augalai. Šiandien apie tai irgi sklando visokiausių teorijų. Jūsų dėmesiui – keletas dažniausiai minimų augalų.
Nuo priklausomybės nuo alkoholio ir tabako puikiai padeda išsivaduoti oleandrai. Tad jei šeimoje esama panašių problemų, verta auginti šių augalų. Be to, jie padeda ir nerimastingiems, besiblaškantiems, ieškantiems savo gyvenimo kelio žmonėms.

Auksaspalviai skindapai, dar vadinami velnio gebenėmis, žaliuoja net ir ten, kur beveik tamsu. Jie puikiai valo iš oro formaldehidą ir kitokius teršalus. Tačiau bene labiausiai skindapai garsėja tuo, kad yra puiki priemonė kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. Taigi, jei jūsų vyras mėgsta kilnoti taurelę, šią lianą patariama pasistatyti miegamajame. Dar viena įdomi detalė: kalbama, kad velnio gebenė turi tam tikrų medžiagų, kurios 2–3 kartus didina alkoholio poveikį. Todėl patariama ją išnešti iš patalpos, kurioje numatoma švęsti.

Dar vienas svaigalų priešas – opuncija. Šis iš Pietų Amerikos kilęs kaktusinių šeimos augalas yra visiškai nepretenzingas. Jis puikiai veši net ir nelabai rūpestingos šeimininkės namuose. Opuncija puikiai valo ne tik patalpų orą, bet ir išgrynina emocijas, mintis, padeda geriau suprasti save ir kitus. O svarbiausia – ji mažina poreikį vartoti svaigalus, rūkyti. Taigi, jei ketinate mesti rūkyti ar visiškai atsisakyti alkoholio, vertą įsigyti puikią palaikomąją „komandą“ – kelias opuncijas.

2012 m. vasaris 1 d., trečiadienis

Skėtinė širdažolė (lot. Centaurium erythraea)

Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Turi skrotelinius lapus, o iš šios skrotelės išauga 4-5 stiebai, kurie nėra labai lapuoti. Jie briaunuoti, viršūnėje šakoti. Žiedynas – šluotelė, žiedai susitelkę stiebo viršūnėje. Jie smulkūs, raudonos spalvos. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje retas augalas. Mėgsta sausas vietas.
  
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis

   Vaistinė augalinė žaliava – širdažolių žolė, kuri renkama iki 20 cm ilgio. Pjaunamos stiebų viršūnės su žiedais ir lapais žydėjimo metu.
  • Manoma, kad didelės koncentracijos nuovirai turi prieškirmėlinį poveikį;
  • Išoriškai vartojami losjonai, kurie pašalina spuogus, valo šlakus.   
  • Draudžiama vartoti
  • Padidėjus skrandžio rūgštingumui;
  • Turint virškinamojo trakto opų.

Vartojimo būdai
  Dažniausiai ruošiami užpilai: 1 arbatinis šaukštelis gerai išdžiovintos žolės užpilamas puodeliu verdančio vandens, palaikoma apie 10 min. Esant virškinimo sutrikimams, rekomenduojama išgerti puodelį arbatos pusę valandos prieš valgį.   
  ALKOHOLIZMO GYDYMAS

1. Iš pelynų ir širdažolių lygiomis dalimis padaryti nuovirą ir duoti gerti. Ši priemonė atims norą vartoti alkoholį. 
2. Taip pat padeda vaistinė gelsvė - labai veiksmingas lietuviškasis afrodiziakas icon wink LIAUDIES RECEPTAI NUO LIGŲ, VAISTAŽOLĖS   
 3. Rekomenduojama beržinės malkas apibarstyti cukrumi, sudeginti, įsidegusi laužą užgesinti ir priversti pakvėpuoti alkoholiką, po to iš karto duoti jam gerti degtinės. Autorius sako, kad po to alkoholikas nenorės gerti degtinės.
 4. Alkoholizmą gydo arbata, pagaminta iš širdažolių ir pelynų, sumaišytų lygiomis dalimis.
5. Paimti po vieną arbatinį šaukštelį pelynų, jonažolės ir kraujažolės, po pusę arbatinio šaukštelio kadagio uogų ir ajero šaknų. Viską susmulkinti, sumaišyti ir gerą žiupsnį užpilti stikline verdančio vandens. Visą kiekį išgerti per vieną kartą.
6. Sumaišyti lygiomis dalimis širdažoles, pelynus ir čiobrelius. 15 g mišinio užpilti stikline verdančio vandens, pora valandų palikti prisitraukti ir nusunkti. Vartoti po vieną valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną.

2011 m. gruodis 12 d., pirmadienis

Vaistinė gelsvė

Paplitimas. Daugiametis 100-200cm aukščio kvapus žolinis augalas. Atsparus šalčiams. Šviesomėgis. Maistinis, prieskoninis, vaistinis augalas.
Auginama soduose, daržuose. Savaime auga kaip sulaukėjusi. Reta.
Auginimas. Vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų. Šeimos poreikiams patenkinti užtenka 1-2 krūmų. Paprasčiausia dauginti sėklomis, galima pasidauginti iš subrendusių krūmų. Geriausiai tinka sunkesnės priemolingos dirvos, nedidelis pavėsis. Nemėgsta įmirkstančių dirvų. Žemė giliai sukasama, įterpiama perpuvusio mėšlo. Sėjama pavasarį arba rudenį. Sėklos turi būti tų pačių metų, kadangi antrametės sėklos būna nebedygios.
     Gelsvei sudygus, reikia pasiruošti ravėti, kadangi išdygsta pavasarį sėtos gelsvės pakankamai vėlai ir būna užgožiamos pikžolių. Paliekami stipriausi daigai kas 10 - 15 centimetrų. Tada pradeda augti itin sparčiai ir vasaros viduryje jau galima nuimti pirmąjį lapų derlių. Pirmaisiais metais skinami šoniniai lapai. Sausros metu gelsvę reikėtų palaistyti.
   Kitais metais nuo pat ankstyvo pavasario pasirodo stiprūs jauni lapai, vasaros pradžioje ima augti stiebai. Stiebus reikėtų pašalinti, norint turėti daugiau lapų ir geresnes šaknis. Prieš stiebų augimą nuimamas pirmasis lapų derlius, nupjaunama apie 10 centimetrų aukštyje. Antrasis derlius nuimamas prieš šalnas. Antrųjų metų rudenį gali būti kasamos šaknys, reikia palikti tarp augalų 30 centimetrų atstumus. Vėlesniais metais dalyje šaknų atsiranda mirusios zonos, kurios apsunkina šaknų paruošimą.
Paruošimas. Vaistinei žaliavai kasami gelsvės šakniastiebiai su šaknimis trečiaisiais metais (būtina žinoti, kad prieš žydėjimą augalo šaknys tampa nuodingos ir netinka gydymui). Tinkamiausias laikas šakniastiebiams ir šaknims kasti - spalio mėnuo. Galima kasti ir pavasarį, prieš augalų vegetacijos pradžią. Lapai skinami nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Antraisiais arba trečiaisiais auginimo metais iškasti šakniastiebiai ir šaknys nuvalomi, nuplaunami šaltu vandeniu, stambios šaknys supjaustomos išilgai ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 25-30°C temperatūroje. Išdžiuvusi žaliava maloniai kvepia. Žaliava laikoma sandarioje skardinėje ar stiklinėje pakuotėje, sausoje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje, kambario temperatūroje. Tinka vartoti 2 metus. Lapai vartojami švieži arba džiovinti. Džiovinama pavėsyje, paskleidus nestoru sluoksniu, kariais pavartant. Išdžiuvę pakuojami į popierinius maišus ir laikomi sausoje patalpoje ant lentynų. 
Galima šaldyti gelsvę tiek vieną, tiek maišant su kitomis prieskoninėmis žolelėmis. Gelsvės lapai ar šaknys malami, maišomi su kitomis sumaltomis prieskoninėmis žolelėmis ir sudedamos į nedidelius indelius, užšaldomos šaldiklyje. Prieš naudojimą indelis palengva atšildomas ir greitai sunaudojamas. Gelsvė tinka maišyti su petražole, krapais, raudonėliu.
Naudojimas. Vaistinės gelsvės šaknų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, naudojama odos pigmentacijai šalinti. Šaknies nuoviru plaunami plaukai, kad jie geriau augtų ir neslinktų
Gydant alkoholizmą
Pagelbsti vaistinės gelsvės arbata.

Viena vaistinės gelsvės šaknis ir du kilniojo lauro lapeliai. Abu lapai ir susmulkinta šaknis užpilami 500 ml degtinės, palaikomi tris dienas, o paskui antpilas duodamas po 100 ml alkoholikui, kad sukeltų pasibjaurėjimą degtine (po 30 min. pradeda pykinti ir žmogus pradeda vemti).
Gelsvės nuoviras
Paprastosios kiaulpienės ir vaistinės gelsvės džiovintų šaknų(lygiomis dalimis) nuoviru, įdėjus pagal skonį medaus, gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės.
Nuo peršalimo
Šaukštą susmulkintos vaistinės gelsvės žaliavos užpilti 2 stiklinėmis(400ml) karšto vandens, užvirti, nukaisti ir palaukti 20 min. Perkošti ir gerti 3 kartus per dieną po puodelį.
Arbatos nepatartina gerti esant inkstų uždegimui, inkstų nepakankamumui ir nėščiosioms. 

2011 m. gruodis 11 d., sekmadienis

Europinė pipirlapė

Europinė pipirlapė (lot. Asarum europaeum, angl. Asarabacca, vok. Gewöhnliche Haselwurz) – kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos, pipirlapių (Asarum) genties augalas.
Daugiametis, 4-10 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šakotas, nariuotas, šliaužiantis po lapais, samanomis. Pipirlapės auga ten, kur auga žibuoklės. Kai kurie žmonės netgi supainioja augalų lapus, nes jie tikrai iš pažiūros panašūs ir auga vieni šalia kitų, kartais net persipynę. Lapai pakeitę spalvą išsilaiko iki kito pavasario. Lapai abipus plaukuoti. Augalas kvepia pipirais, ypač stiprus kvapas patrynus lapus.

Žydi balandžio - gegužės mėn. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis, kasami augalams peržydėjus, ir lapai, pjaunami liepos - rugpjūčio mėn.

Paruošimas. Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Asari radix) ir lapai (Asari herba). Šakniastiebiai su šaknimis kasami, augalams peržydėjus (rugsėjį) arba pavasarį (kovą). Iškasti šakniastiebiai nupurtomi, pašalinamos plonos šaknelės. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 50 °C temperatūroje. 
Lapai skinami liepą-rugpjūtį. Džiovinami kaip ir šakniastiebiai. Visa žaliava tinkama vartoti 1 metus.

Naudojimas. Europinė pipirlapė vartojama vėmimui sukelti, nuo kosulio, alkoholizmo (vartojamas su degtine, sukeliamas vėmimas ir pasišlykštėjimas alkoholiu).

 Europinė pipirlapė yra nuodinga, tačiau augalams džiūstant jo kiekis labai sumažėja. Žolės nuoviru gydomos kepenų ligos, epilepsija, isterija. Džiovintos sumaltos pipirlapės šaknys uostomos sukelia vėmimą, todėl augalas vartojamas lėtiniam alkoholizmui gydyti, taip pat esant migrenai, isterijai, padidintam jautrumui. Kaip išorinis vaistas naudojamas gydant nedidelius venų išsiplėtimus, egzemas, sumušimus.
Lietuvoje anksčiau žali pipirlapės lapai buvo vartojami kaip prieskonis vietoje pipirų.
Bulgarų liaudies medicinoje europinės pipirlapės nuoviras rekomenduojamas esant niežams bei pūlingų žaizdų praplovimui.

Receptai su šia vaistažole: 
Alkoholizmui gydyti
  • Valgomąjį šaukštą susmulkintų europinės pipirlapės šakniastiebių užpilti stikline (200 ml.) vandens ir virti 10-15 min. ant mažos ugnies. Po to indą su nuoviru šiltai apvynioti ir laikyti 30 min. Atvėsus nuovirą perkošti. Valgomąjį šaukštą nuoviro supilti į stiklinę su degtine ir duoti išgerti. Tokia degtinė sukelia vėmimą ir pasibjaurėjimą ja.
  •   Vienas arbatinis šaukštelis europinės pipirlapės ir du šaukšteliai graikiškų riešutų luobelių. Vieną šaukštelį šio mišinio užpilti keturiais litrais vyno ir palaikyti kol prisitrauks. Gerti mažomis dozėmis.
Gydant stipriai sumuštas vietas
  • 2 valgomuosius šaukštus džiovintos europinės pipirlapės žolės užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens ir pavirti 5-6 min. Nukošti, suvilgyti drobę ir dėti ant sumuštų vietų.