Išsiruošę žemuogiauti, miško laukymėje pasidairykime siauralapio
gauromečio (lot. Epilobium angustifolium) , dar vadinamo ožkarože,
ožrože. Dėl sveikatinančių galių šiam augalui rusai suteikė net caro
Ivano vardą (Иван-чай). Iš šio augalo galime pasigaminti kvapnią
fermentuotą arbatą.
Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas portalui VLMEDICINA.LT
pasakojo, jog sklinda kalbos, kad vokiečiai prieš puldami Rusiją
pirmiausia buvo nurodę sunaikinti ne ką kitą, kaip gauromečio
plantacijas bei laboratorijas, kuriose buvo gaminami augalo ekstraktai.
Mat gaurometis itin padeda nervų sistemai sudėtingomis, pvz., karo,
sąlygomis.
Taigi žiedelius jau pradėjęs krauti siauralapis gaurometis
stiprina, ramina nervų sistemą, malšina nerimą. Ir ne tik – šio augalo
arbata padės sumažinti skrandžio rūgštingumą, gastroezofaginio refliukso
simptomus, rėmenį, ypač jei skrandžio negalavimai sukelti streso.
Tinka gaurometis ir imunitetui stiprinti, mažakraujystei gydyti, -
teigia M. Lasinskas, - nes turi daug kraują stiprinančių mikroelementų.
Ypač naudinga gerti vyrams prostatos ligų profilaktikai ir jau sergant
šiomis ligomis.
Rinkti tinka visa žolė – ir lapai, ir žiedai. Jaunus lapelius galima vartoti kaip salotas.
Fermentuotai
arbatai geriausia rinkti jaunus rasotus lapelius žydėjimo pradžioje.
Lapelius sutrinti, kad išsiskirtų sultys, sudėti į trilitrinį stiklainį,
suspausti, aklinai uždengti ir palikti saulėje 6 - 12 valandų, nelygu
koks saulės intensyvumas. Lapeliai turi sušusti, fermentuotis. Paskui
paskleiskime ant paklodės ir sudžiovinkime. Galime gamintis kvapnią
gurmanišką arbatą. Žinoma, tinka arbatą gamintis ir įprastu būdu,
nefermentuotą.
Arbatoms paprastai naudojamas karštas, bet ne
verdantis vanduo. O siauralapiam gauromečiui tiks ir 40 laipsnių
temperatūros vanduo, nes tokiame išsiskirs daugiau gleivinių medžiagų.
Gerkime arbatą tuščiu skrandžiu pusvalandį prieš valgį ar po valgio praėjus porai valandų.
Nuo
padidėjusio skrandžio rūgštingumo gaurometį tinka maišyti su svilarožės
lapais ar šaknimis, saldymedžio šaknimis, dedešvos žiedais, takažolių
žole. Tik žinotina, kad šaknis reikia ruošti atskirai ir tik vėliau sumaišyti su žole. Kad išsiskirtų iš šaknų naudingosios medžiagos, -
pataria žolininkas, - reikia šaknis arba per naktį brinkinti, arba
vandens vonelėje pavirti kelias minutes.