Tikima: drakono peletrūno užpiltinė įveikia net potraukį degtinei

Peletrūnas (vaistinis kietis) (lot. Artemisia dracunculus

Pe­let­rū­nas pa­de­da ir nuo al­ko­ho­liz­mo. Tam ne­va rei­kia 2 šaukš­tus su­smul­kin­tos pe­let­rū­no žo­lės už­pil­ti stik­li­ne karš­to van­dens. Pa­šil­dy­ti iki vi­ri­mo ir po 20–25 mi­nu­čių nu­koš­ti. Ger­ti po 2 šaukš­tus 3 kar­tus per die­ną prieš val­gį. Gy­dy­mas trun­ka 1-2 mė­ne­sius. Jei­gu po to­kio gy­dy­mo­si vis dar no­ri­si al­ko­ho­lio, po mė­ne­sio gy­dy­mą rei­kia kar­to­ti. Ga­li bū­ti, kad pa­dės, juk tas kas­die­nis pe­let­rū­no gė­ri­mas – po šaukš­tą ke­lis kar­tus per die­ną – sa­vo­tiš­kas ko­da­vi­ma­sis nuo pri­klau­so­my­bės. Kai ku­riuo­se kraš­tuo­se džio­vin­to pe­let­rū­no ša­ke­lę įki­ša į deg­ti­nės bu­te­lį ir po ke­lių sa­vai­čių gau­na la­bai ska­nią trauk­ti­nę. Tai­gi: ne tuoj, o po ke­lių sa­vai­čių bus iš­ger­tas bu­te­lis. Va­di­na­si, pe­let­rū­nas dar ir va­lią, su­si­lai­ky­mą ug­do. Po to­kių tei­gi­nių gal ga­li­ma tvir­tin­ti, kad pe­let­rū­nas net tik gy­va­tes, dra­ko­nus, bet ir al­ko­ho­liz­mą įvei­kia?

Ža­lia­vos pa­ruo­ši­mas

Ža­lia­vai var­to­ja­ma pe­let­rū­nų ant­že­mi­nė žo­lė. Pir­mai­siais au­gi­ni­mo me­tais ža­lia­va ruo­šia­ma rug­sė­jį, vė­les­niais me­tais – lie­pą. Prieš žy­dė­ji­mą ar­ba žy­dė­ji­mo pra­džio­je žo­lė pjau­na­ma gied­rą die­ną, nu­kri­tus ra­sai. Pask­lei­džia­ma plo­nu sluoks­niu už­tem­dy­to­je, vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je – sto­gi­nė­je ar­ba džio­vyk­lo­je 35–40°C tem­pe­ra­tū­ro­je. Ža­lia­va – žo­lė ir la­pai be su­me­dė­ju­sių stie­bų – bū­na stip­raus, ma­lo­naus kva­po, kar­to­ko sko­nio. Lai­ko­ma tan­kaus au­di­nio mai­še­liuo­se ar­ba me­di­nė­se dė­žė­se sau­so­je, vė­sio­je pa­tal­po­je. Tin­ka var­to­ti 1-2 me­tus. Ža­lia­vo­je iš­lie­ka ete­ri­nis alie­jus, ku­rio su­dė­ty­je yra net iki 60–70 pro­c. est­ra­go­no ar­ba est­ra­go­lio, fe­land­re­no ir ki­tų me­džia­gų. Iš­lie­ka vi­ta­mi­nai, kar­čio­sios, rau­gi­nės ir mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos.

 Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS