Kokios žolelės gali įveikti velnio lašų stiklelį

 Žmo­nių pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio žiau­ria rykš­te pla­ka vos ne vi­są pa­sau­lį. Su al­ko­ho­liu ko­vo­ja­ma įvai­riai. Drau­di­mais. Mo­kes­čiais. Blai­vy­bės vė­lia­vo­mis. Vais­tais. Ko­da­vi­mu. Žo­li­nin­kai prieš al­ko­ho­liz­mą ir­gi iš­trau­kė sa­vo gink­lus – vais­ta­žo­les ir ki­to­kias žo­les. Yra ne­ma­žai re­cep­tų, kaip įveik­ti pri­klau­so­my­bę nuo svai­ga­lų. Ką ga­li ži­no­ti, gal pa­vyks pa­čiam pa­sveik­ti ar ar­ti­mą žmo­gų nuo gir­tuok­lys­tės su­lai­ky­ti. Tru­pu­tį ky­la abe­jo­nių dėl sėk­mės, nes ta pa­ti žo­le­lė skir­tin­gus žmo­nes vei­kia skir­tin­gai. Ta­čiau pa­ban­dy­ti rei­kia, nes ki­taip ne­su­ži­no­si, ar vei­kia. Tuo la­biau, kad dau­ge­lis re­cep­tuo­se mi­ni­mų vais­ta­žo­lių gy­do per­ša­li­mą, ko­su­lį, šir­dies veik­los ar krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mus ir ki­tas li­gas. Tad be bai­mės ga­li­ma pa­ban­dy­ti.

Čiob­re­lis: stik­liu­kui – ne bro­le­lis

Rei­kia su­si­džio­vin­ti čiob­re­lių, pe­ly­nų ir šir­da­žo­lės. Rei­kia im­ti 4 šaukš­te­lius čiob­re­lių ir po vie­ną šaukš­te­lį pe­ly­nų ir šir­da­žo­lės. Mi­ši­nį su­mal­ti ka­va­ma­le. Su­ber­ti į ter­mo­są ir už­pli­ky­ti ver­dan­čiu van­de­niu. Po 2 va­lan­dų jau ga­li­ma ger­ti po 1-2 val­go­muo­sius šaukš­tus 3-4 kar­tus per die­ną pu­sę va­lan­dos prieš val­gį. Taip gy­dy­tis rei­kia 3 mė­ne­sius. Nors re­cep­to kū­rė­jai tvir­ti­na, kad jau po dvie­jų sa­vai­čių at­si­ran­da pa­si­bjau­rė­ji­mas al­ko­ho­liu. Šia­me re­cep­te pir­mu smui­ku gro­ja čiob­re­lis: juk dau­giau­sia mi­ši­ny­je yra šios mums ge­rai ži­no­mos vais­ta­žo­lės. Ga­li bū­ti, kad čiob­re­lis tik­rai yra al­ko­ho­lio prie­šas. Vie­nas pa­žįs­ta­mas pa­sa­ko­jo, jog kar­tą prieš po­bū­vį jau­tė­si tru­pu­tį per­ša­lęs, tad na­muo­se iš­gė­rė stik­li­nę čiob­re­lių ar­ba­tos. Sve­čiuo­se kaip įpras­ta sai­kin­gai pa­si­vai­ši­no. Vos tris sti­liu­kus deg­ti­nės per vi­są va­ka­rą iš­gė­rė. Ta­čiau ry­tą pa­gi­rios gal­vą taip žiau­riai skė­lė, kad žmo­gus pa­si­gai­lė­jo ap­skri­tai al­ko­ho­lio gė­ręs. Šau­nu: krim­to­si, kad gė­rė deg­ti­nės ir ne­kei­kė sa­vęs dėl čiob­re­lių ar­ba­tos stik­li­nės. Čiob­re­lis sa­vo dar­bą pa­da­rė!

Šak­ni­mi už­bur­ta deg­ti­nė

Jei­gu šei­mo­je yra gir­tuok­lė­lis, ku­riam kas­dien rei­kia deg­ti­nės, ga­li­ma pa­ban­dy­ti gy­dy­ti pa­to­bu­lin­ta deg­ti­ne. Tam rei­kia iš­si­kas­ti vais­ti­nės gels­vės šak­nį. Dau­gia­me­tės gels­vės au­gi­na­mos vais­tams ir prie­sko­niams ne vie­no lie­tu­vio dar­že. Bū­na ir su­lau­kė­ju­sių gels­vių. Tad ne­bus var­go šak­nį gau­ti. Tą šak­nį rei­kia smul­kiai su­pjaus­ty­ti ar su­tar­kuo­ti. Suk­rės­ti į stik­lai­nį. Į jį dar įdė­ti 3-4 lau­ro la­pus. Už­pil­ti 0,5 lit­ro deg­ti­nės. Pa­lai­ky­ti 3 pa­ras, kad pri­trauk­tų. Ta­da nu­koš­ti. Ir lyg nie­kur nie­ko įpil­ti sa­vo na­mų žmo­gui, kai jis pa­pra­šo 100 gra­mų kas­die­nei svei­ka­tai tai­sy­ti. Re­cep­to au­to­riai tvir­ti­na, kad po pus­va­lan­džio žmo­gus ap­si­vems. Pa­ma­nys, kad jau atė­jo pa­sku­ti­nio­ji, kad jam ger­ti jau ne­be­ga­li­ma. Pa­sie­kė dug­ną – bus sa­vo sta­ti­nę iš­gė­ręs. Jei­gu dar užeis no­ras ger­ti, te­gul dar 100 gra­mų iš­len­kia. Ir vėl iš­tiks ne­ge­ru­mas. Taip po ke­lių die­nų kan­čių, kai or­ga­niz­mas ne­be­ga­lės priim­ti svai­ga­lų, žmo­gui tu­rė­tų vi­sai pra­pul­ti no­ras ger­ti. Gal žmo­gus su­grįš į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Tik ne­rei­kia pra­si­tar­ti, kad deg­ti­nė bu­vo ty­čia pa­to­bu­lin­ta.

Mo­liū­gų trauk­ti­nė

Ima­me stik­li­nę džio­vin­tų mo­liū­gų sėk­lų. Su­ma­la­me ka­va­ma­le. Su­be­ria­me į bu­te­lį, dar įme­ta­me 2-3 lau­ro la­pus. Už­pi­la­me deg­ti­ne ir sa­vai­tę lai­ko­me, kad pri­trauk­tų. Nu­ko­šia­ma ir duo­da­me tą bu­te­lį al­ko­ho­li­kui. Bū­tų ge­ra,i kad ne vi­są tuoj iš­ger­tų, o per ke­lis kar­tus. Po to bu­te­lio žmo­gui tu­rė­tų ding­ti no­ras svai­gin­tis. Gal? Ka­žin, ar il­gam?

Su­ba­dy­ti obuo­liai

Rei­kia paim­ti 3-4 rūgš­čius obuo­lius. An­ta­ni­nius ar už juos dar rūgš­tes­nius. Į tuos obuo­lius pri­smaigs­ty­ti daug vi­nių ir pa­lai­ky­ti per nak­tį. Ry­tą vi­nis iš­trauk­ti ir iš obuo­lių ir iš jų pa­da­ry­ti sa­lo­tas ar dar ko­kį pa­gi­rių už­kan­dį gir­tuok­liui. Tu­rė­tų praei­ti no­ras: jei­gu ne pa­si­ger­ti, tai bent tą die­ną ne­be­si­no­rės at­si­pa­gi­rio­ti.

Pe­ly­nai, šir­da­žo­lės ir ki­tos žo­lės

Pa­sak liau­dies me­di­kų, nuo al­ko­ho­liz­mo pa­de­da džio­vin­tų pe­ly­nų ir šir­da­žo­lių nuo­vi­ras. Tam ima­ma ly­gio­mis da­lims žo­lių ir pa­ver­da­ma 10-15 mi­nu­čių. Toks nuo­vi­ras ati­ma no­rą ger­ti al­ko­ho­lį.

Pa­sak vais­ta­žo­lių ži­no­vo ir vais­ti­nin­ko Juo­zo Va­si­liaus­ko, nuo al­ko­ho­liz­mo rei­kė­tų gy­dy­tis pe­ly­no ir šir­da­žo­lės už­pi­lu, kur vais­ta­žo­lės ima­mos san­ty­kiu 1:20.

Ga­li­ma iš­vir­ti ir ki­to­kią ar­ba­tą. Tam rei­kės po šaukš­te­lį pe­ly­nų, jo­na­žo­lės ir krau­ja­žo­lės. Pri­dė­ti po pu­sę šaukš­te­lio džio­vin­tų ka­da­gio uo­gų ir aje­ro šak­nų. Vis­ką su­smul­kin­ti ir už­pli­ky­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Šią ar­ba­tą li­go­nis tu­ri iš­ger­ti per kar­tą. Bent jau tą die­ną žmo­gus ne­no­rės ger­ti.

Pa­na­šu, kad šios ar­ba­tos ga­na ne­kal­tos. Nuo jų ne­pa­si­da­ro blo­ga. Tie­siog troš­ku­lį nu­mal­ši­na.

Ži­no­ma žo­li­nin­kė Jad­vy­ga Bal­vo­čiū­tė nuo ža­lin­gų įpro­čių (pri­klau­so­my­bių nuo ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio) par­da­vi­nė­ja žo­le­lių ar­ba­tą Nr. 44. Skel­bia­ma, kad šio­je ar­ba­to­je yra pen­kias­kiau­tės su­kat­žo­lės, dar­ži­nio da­šio ir kar­čio­jo kie­čio žo­lės.

Ber­ži­nių mal­kų kva­pas

Kai kas pa­ta­ria al­ko­ho­li­ką gy­dy­ti kva­pu. Tam rei­kia paim­ti ber­ži­nių mal­kų. Jas api­bars­ty­ti cuk­ru­mi ir už­deg­ti. Įsi­de­gu­sį lau­žą už­ge­sin­ti ir liep­ti gir­tuok­lė­liui pa­kvė­puo­ti dū­mais. Po to tuoj duo­ti iš­ger­ti deg­ti­nės. Tvir­ti­na­ma, kad po to­kios pro­ce­dū­ros praei­na no­ras ger­ti deg­ti­nės. Gal neu­žeis no­ras ger­ti vy­no?!

Bla­kių trauk­ti­nė

In­ter­ne­te pa­vy­ko ras­ti ga­na eg­zo­tiš­ką trauk­ti­nės, gy­dan­čios nuo al­ko­ho­liz­mo, re­cep­tą. Tam rei­kia nuo avie­čių su­rink­ti 30 bla­kių ir jas su­mes­ti į „Tre­jų de­vy­ne­rių“ trauk­ti­nės bu­te­lį. Po ke­lių die­nų nu­koš­ti ir vėl su­pil­ti at­gal į bu­te­lį. Tą bu­te­lį rei­kia pu­siau pa­slėp­ti, kad gir­tuok­lis be var­go jį ras­tų. Nors al­ko­ho­lio ieš­kan­tys žmo­nės svai­ga­lus la­bai grei­tai at­ran­da net la­bai gud­riuo­se vie­to­se pa­slėp­tus. Ma­tyt, ne­la­ba­sis pa­kuž­da į au­sį, kur rei­kia ieš­ko­ti. Tai­gi: bla­kių trauk­ti­nė bus at­ras­ta ir iš­ger­ta. Tvir­ti­na­ma: kas to­kią trauk­ti­nę iš­gers, am­žiams gir­tuok­lys­tės du­ris už­vers.

Kam­ba­ri­niai au­ga­lai

Moks­li­nin­kai se­niai įro­dė, kad žmo­nes vie­naip ar ki­taip vei­kia au­ga­lai. Vi­sur: miš­ke, so­de, kie­me, kam­ba­ry­je. Kam­ba­ri­nių au­ga­lų ži­no­vai tvir­ti­na, jog drau­gys­tė su kai ku­riais kam­ba­ri­niais au­ga­lais ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti po­trau­kio al­ko­ho­liui.

Auk­sas­pal­vis skin­da­pas, dar ki­taip va­di­na­mas vel­nio ge­be­ne, tu­rė­tų aug­ti mie­ga­ma­ja­me, ku­ria­me mie­ga žmo­gus, tu­rin­tis pri­klau­so­my­bę nuo svai­ga­lų. Mat skin­da­pas su­ge­ba su­rink­ti iš oro ter­ša­lus. Tad į sa­ve su­trau­kia ir mie­gan­čio žmo­gaus iš­kve­pia­mus al­ko­ho­lio ga­rus. Sa­vo­tiš­kai žmo­gų iš­blai­vi­na. Ta­čiau skin­da­po ne­tu­rė­tų bū­ti kam­ba­ry­je, ku­ria­me vyks­ta po­bū­vis. Mat au­ga­las ga­li 2-3 kar­tus pa­di­din­ti al­ko­ho­lio po­vei­kį. Bus ne­gra­žu: pa­si­gers sve­čiai nuo ma­žų do­zių be lai­ko.

Pa­ta­ria­ma kam­ba­ry­je au­gin­ti oleand­rus. Jų kai­my­nys­tė pa­de­da at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bės ne tik nuo al­ko­ho­lio, bet ir nuo ni­ko­ti­no.

Opun­ci­jos ir­gi la­bai nau­din­gos. Jos va­lo kam­ba­rių orą, gry­ni­na na­mų gy­ven­to­jų min­tis ir jaus­mus. Taip veik­da­mos ma­ži­na po­rei­kį ger­ti svai­ga­lus. Ge­rai, kai kam­ba­ry­je au­ga vie­na, o ke­lios opun­ci­jos. Ta­da joms leng­viau įveik­ti na­mų ne­ge­ro­ves.

Iš­va­da

Bū­tų ge­rai, kad bent vie­na ar­ba­ta, ar au­ga­las bent vie­nam pa­dė­tų iš­bris­ti iš pri­klau­so­my­bės pel­kės. Bū­ti­na są­ly­ga: žmo­gus pa­ts tu­ri no­rė­ti iš­blai­vė­ti. To­dėl iš pa­sa­lų ko­kio­mis nors trauk­ti­nė­mis, bur­tais var­gu ar įma­no­ma žmo­gų at­pra­tin­ti nuo al­ko­ho­lio. Kai žmo­gus pa­si­ryš pa­ts ženg­ti ryž­tin­gą žings­nį, su­kaups va­lią ar pa­pra­šys ar­ti­mų­jų bei gy­dy­to­jų pa­gal­bos, ta­da gal ne tik ar­ba­ta, bet ty­ras šal­ti­nio van­duo ga­lės sėk­min­gai pa­keis­ti deg­ti­nę.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS